Psichiatras, psichologas, terapeutas ar koučas: į ką kreiptis ir kaip pasirinkti?

Jei svarstote apie pokyčius savo gyvenime, emocinę savijautą ar profesinę kryptį, labai tikėtina, kad susidūrėte su šiuo klausimu. Nors psichologinė pagalba šiandien prieinamesnė nei bet kada anksčiau, pasirinkimų gausa dažnai ne palengvina, o apsunkina sprendimą: skirtingi specialistai, skirtingi metodai, skirtingi pažadai.

Dar daugiau – aplink vis dar gausu mitų. Vieni mano, kad pas psichiatrą kreipiamasi tik „kraštutiniais“ atvejais. Kiti tikisi, kad psichologas greitai „sutvarkys“ problemas. Tuo tarpu koučingas Lietuvoje neretai vis dar laikomas „šarlatanų verslu“.

Todėl natūralu jaustis pasimetus: ar man reikia emocinės paramos, gilesnio darbo su savimi, ar tiesiog aiškesnės krypties ir veiksmų plano?

Šiame straipsnyje rasi aiškų ir praktišką gidą, kuris padės:

• suprasti, kuo skiriasi psichiatras, psichologas, psichoterapeutas ir koučingo specialistas

• įsivertinti, kokia pagalba šiuo metu galėtų būti prasmingiausia būtent tau

• geriau orientuotis tarp skirtingų terapijos krypčių ir darbo su savimi būdų

• sužinoti, kaip išsirinkti tinkamą specialistą ir ko tikėtis pradėjus šį procesą

Taip pat aptarsime dažnus klausimus, kurie kyla prieš pradedant: ar veiksminga nuotolinė terapija, kaip atrodo realus darbas su psichologu (be filmų sukurtų iliuzijų) ir kuo iš tiesų koučingas skiriasi nuo psichoterapijos.

Turinys:

1. Psichologas, psichoterapeutas, psichiatras ar koučingo specialistas: į ką kreiptis ir kada?

2. Kaip išsirinkti tinkamą psichologą ar terapeutą: paprastas gidas (+ ko tikėtis pradėjus darbą su savimi)

3. Ar veiksminga nuotolinė psichoterapija? Ką sako moksliniai tyrimai

4. Psichologo darbas be mitų: 5 dalykai, kuriuos išmokau dirbdamas su klientais

5. Kas yra koučingas ir kuo jis skiriasi nuo psichoterapijos?

1. Psichiatras, psichologas, psichoterapeutas ar koučingo specialistas: į ką kreiptis ir kada?

Daugelis žmonių nežino, į ką šiems derėtų reikėtų kreiptis, norint pagerinti savo asmeninio ir profesinio gyvenimo kokybę: psichiatrą, psichologą, terapeutą ar koučingo specialistą?

Lengvo atsakymo nėra! Tačiau nutariau sukurti labai paprastą ir glaustą vadovą siekiant išsirinkti tinkamą specialistą.

Perspėju, kad tai yra supaprastintas labai kompleksiškos srities vaizdas. Todėl nusiteikite susidurti su išimtimis ir specialybių persidengimu.

Taip pat atkreipkite dėmesį, kad tai yra mano asmeninė nuomonė, grįsta keliolikos metų patirtimi studijuojant ir dirbant psichikos sveikatos bei asmeninio tobulėjimo srityse.

Jei skaitydami jaučiate, kad kai kurios temos atliepia jūsų situaciją, galite užsiregistruoti į individualią konsultaciją – jos metu galėsime ramiai įvertinti jūsų situaciją ir aptarti, kokia pagalba šiuo metu būtų prasmingiausia.

a) Kreipkitės į psichiatrą, jei patiriate didelę emocinę (ir fizinę) kančią ir pageidaujate gauti diagnozę su gydymo variantais. Dažniausiai siūloma medikamentus derinti su psichoterapija: vaistai gali tapti atspirties tašku įgaunant psichikos resursų gydytis ir terapijos pagalba.

b) Kreipkitės į psichologą, jei jaučiatės prislėgti ar įsitempę ir norite gauti emocinę paramą ir paguodą.

• Jei turite psichikos sutrikimų, kreipkitės į klinikinį psichologą.

• Jei turite fizinės sveikatos sutrikimų, kreipkitės į sveikatos psichologą.

• Jei neturite psichikos sutrikimų ar sveikatos sutrikimų, galite kreiptis į bet kurį psichologą.

c) Kreipkitės į terapeutą, jei norite geriau suprasti save ir transformuoti įsisenėjusius mąstymo, jausmų ir santykių modelius.

• Jei jus domina jūsų vaikystė ir jos poveikis jūsų santykiams, kreipkitės į psichologus ar gydytojus, kurie mokėsi psichoanalitinės (Freudo), analitinės (Jungo), individualios (Adlerio) ar psichodinaminės terapijos.

• Jei norite suprasti ryšį tarp savo jausmų, minčių ir elgesio, kreipkitės į psichologus ar gydytojus, kurie specializuojasi kognityvinės elgesio, priėmimo ir įsipareigojimo (angl. acceptance and commitment) arba dialektinės terapijos srityse.

• Jei norite suprasti savo vietą pasaulyje ir gyvenimo prasmę, kreipkitės į psichologus ar gydytojus, kurie mokėsi egzistencinės ar į prasmę orientuotos terapijos.

• Jei norite geriau pažinti savo kūno ir jutimo pojūčius, kreipkitės į psichologus ar gydytojus, kurie studijavo geštalto, kūno ar sąmoningumo terapiją.

• Jei norite pagerinti santykius su savo partneriu ar šeimos nariu, kreipkitės į psichologus ar gydytojus, kurie dirba kaip porų ar šeimos terapeutai.

• Jei norite pagerinti savo santykius apskritai, kreipkitės į psichologus ar gydytojus, kurie specializuojasi grupinės ar sisteminės terapijos srityse.

• Jei jus domina metodai, kuriuose reikia mažiau kalbėti, ieškokite dailės, muzikos, šokio ar psichodramos terapeutų.

c) Kreipkitės į koučingo specialistą, jei jaučiatės iš esmės gerai, bet norite pasiekti konkrečių trumpalaikių ar ilgalaikių tikslų jums aktualiose srityse.

• Jei norite tapti geresniu vadovu, ieškokite vadovų koučingo specialisto, ypač jei jis turi praktinės vadovavimo kitiems žmonėms patirties.

• Jei norite pagerinti savo verslo rezultatus, kreipkitės į verslo koučingo specialistą, ypač jei jis turi praktinės verslo kūrimo (ir nutraukimo) patirties.

• Jei norite patobulinti arba pakeisti savo karjeros kelią, kreipkitės į karjeros koučingo specialistą, ypač jei šis turi, pvz., personalo ar organizacinės psichologijos išsilavinimą.

• Jei norite tapti produktyvesni, kreipkitės į efektyvumo (angl. performance) koučingo specialistą, ypač jei jis turi laipsnį elgesio studijų (pvz., elgesio psichologijos) srityje.

• Jei norite pagerinti savo sveikatą, kreipkitės į sveikatos koučingo specialistą, ypač jei šis turi sveikatos mokslų išsilavinimą (pvz., sveikatos psichologijos, visuomenės sveikatos).

• Jei norite pagerinti savo bendrą savijautą, kreipkitės į gyvenimo koučingo specialistą, ypač jei jis turi psichologinį išsilavinimą (pvz., pozityviosios psichologijos).

Jei vis dar svarstote, kuris kelias jums tinkamiausias – psichologinis konsultavimas, terapija ar koučingas – pirmos konsultacijos metu galime tai išsiaiškinti kartu ir nuspręsti, koks formatas geriausiai atitiktų jūsų situaciją.

2. Kaip išsirinkti tinkamą psichologą ar terapeutą (ir ko tikėtis pradėjus darbą su savimi)

Kai jau supratote, į kokios srities specialistą tinkamiausia būtų kreiptis, pats laikas imtis konkretaus, jums tinkamo specialisto paieškos.

Šiame etape gali atrodyti, kad specialistų – begalė, dėl to gali kilti impulsas viską mesti („kaip iš tokios galybės išsirinkti būtent man tinkamą?“), tačiau viskas nėra taip sudėtinga.

Taigi, nuo ko pradėti?

Koučingo specialistas Ron Young [1] išskiria šiuos žingsnius:

1. Apibrėžkite savo pagrindinius karjeros ar gyvenimo tikslus; nesikuklinkite!

2. Susiraskite potencialius specialistus, pvz., per „LinkedIn“, „Google“ ar rekomendacijas.

3. Išsirinkite kelis specialistus ir trumpai su jais pabendraukite; paklauskite apie jų patirtį, išsilavinimą ir filosofiją.

4. Išsirinkite žmogų, kurio specializacija artimiausia jūsų norimiems tikslams pasiekti; įsitikinkite, ar galite užmegzti gerą ryšį.

Tačiau prieš pradedant darbą verta įsisąmoninti: efektyvus darbas su savimi nėra lengvas pasivaikščiojimas po parką. 💪

Pirmiausia, svarbu pasižymėti į augimą nukreiptu mąstymu (angl. growth mindset) – ne visi su džiaugsmu keičia savo įpročius ir mąstymo modelius.

Antra, procesas yra emociškai sudėtingas: pokyčiai gali kelti nemalonius baimės ir nerimo pojūčius, o daugeliui iš mūsų „nemalonu“ lygu „blogai“.

Trečia, terapija reikalauja nemažų pastangų: viena yra dalyvauti sesijose, visai kas kita – elgtis pagal naujas įžvalgas ir planus.

Taigi, dirbdami su savimi, galite tikėtis:

◻️ Didesnio efektyvumo

◻️ Didesnio produktyvumo

◻️ Pagerėjusios komunikacijos

◻️ Aukštesnės savivertės

◻️ Sveikesnės darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros 

Jei šiuo metu ieškote specialisto ir svarstote, ar galėčiau būti tinkamas jūsų situacijai, galite parašyti arba užsiregistruoti į įvadinę konsultaciją. Jos metu galėsime aptarti jūsų tikslus ir galimą bendradarbiavimą.

3. Ar veiksminga nuotolinė psichoterapija? Ką sako moksliniai tyrimai

Dauguma specialistų dirba gyvai arba mišriai (turi sesijas tiek gyvai, tiek online).

Tačiau yra psichologų ir terapeutų, pasirinkusių konsultuoti tik nuotoliu (tarkim, yra ne viena platforma, siūlanti tik nuotolines konsultacijas).

Dėl to nereikėtų nerimauti: klientų vertinimu, nuotolinė psichoterapija – ne ką mažiau efektyvi (o kai kada ir efektyvesnė) nei vykstanti gyvai. 

Štai ką sako tyrimai:

1. Nerimo kamuojami pacientai ryšį su psichoterapeutu patiria stipriau videopokalbių metu nei „gyvai“ [2]. Tiesa, palyginti su terapeutais, pacientų vertinimai yra pozityvesni.

   
   

2. Terapeutų požiūris į darbą nuotoliniu būdu priklauso nuo įvairių veiksnių, tarp jų – patirties ir krypties [3]. Pavyzdžiui, kognityvinės-elgesio terapijos atstovai nuotolinę terapiją vertina pozityviau nei psichodinaminės. Kuo daugiau patirties dirbant nuotoliniu būdu, tuo pozityvesnis požiūris į darbą nuotoliniu būdu.

   
   

3. Teigiama, kad nuotolinė psichoterapija veiksminga ne tik suaugusiems, bet ir vaikams [4]. 96,8 % – tiek vaikų patyrė teigiamą nuotolinės kognityvinės-elgesio terapijos poveikį, t. y. neatitiko potrauminio streso diagnostinių kriterijų po terapijos.

   
   

4. Nuotolinis darbas su savimi naudingas tiek pacientams, tiek specialistams. Pavyzdžiui, terapeutai nuotolines supervizijas (sesijas, kurių metu sprendžiami aktualūs profesiniai klausimai su labiau patyrusiu terapeutu) vertina tiek pat palankiai, kiek ir „gyvas“ [5]. 

Summa summarum: mokslininkai paneigia mitą, kad psichoterapijai (išskyrus išimtinius atvejus) būtinas „gyvas kontaktas“. Kaip rodo tyrimai, klientams atrodo kitaip.

Online sesijos ypač išpopuliarėjo Covid-19 pandemijos metu – ir praėjus kone penkmečiui, reikšminga dalis klientų vis dar mieliau renkasi nuotolinę psichoterapiją.  

Psichologo darbas be mitų: 5 dalykai, kuriuos išmokau dirbdamas su klientais

Nuotolinės ar gyvos konsultacijos pasirinkimas – tik viena iš daugelio temų, apie kurias verta kalbėti svarstant psichologo paslaugas.

Kur kas dažniau žmonėms kyla kitų abejonių: kaip iš tikrųjų atrodo terapija, ką veikia psichologas sesijos metu, ar specialistas pats yra „susitvarkęs“ su savo sunkumais, ir ko apskritai galima tikėtis pradėjus šį procesą?

Nors psichologinė pagalba šiandien prieinamesnė nei bet kada anksčiau, pati psichologo profesija vis dar apipinta įvairiais mitais, stereotipais ir romantizuotais įsivaizdavimais. Dalį jų formuoja populiarioji kultūra – filmai ir serialai, kuriuose psichologo darbas dažnai pateikiamas dramatiškai, o kartais ir visiškai nutolęs nuo realybės.

Prieš kurį laiką su žmona žiūrėjome serialą „Gypsy“ (2017 m., JAV, „Netflix“) ir oh my... Serialo herojė Džeinė meluoja sau ir savo artimiesiems, miega su klientų antrosiomis pusėmis – kitaip tariant, mindo raudoniausias etikos linijas. 

Žodžiu, drama first, content last. Kita vertus, už ką galima pagirti serialo kūrėjus, tai pastangas perteikti psichologo netobulumą. Juk mes taip pat esame žmonės, kurie terapinasi ir dorojasi su savo pačių sunkumais. 

Neretai žaizdos gylis tiesiogiai siejasi su specialisto meistriškumu. Asmeninės patirtys ir išgyvenimai leidžia geriau suprasti ir atliepti klientų rūpesčius, skatina investuoti į save, reiškia, ir į kokybiškas paslaugas.

Štai penkios įžvalgos, už kurias jaučiuosi dėkingas savo klientams – kentėjusiems, bet išdrįsusiems padėti sau: 

1. „Gėda – galingas barjeras keistis“

Gėda – viena stipriausių neigiamų emocijų, trukdanti imtis pokyčių gyvenime. Todėl klientų priėmimas, palaikymas ir padrąsinimas – svarbi jų augimo dalis. 

2. „Traumų būna įvairių“

Smurtas, patyčios ir apleistumas (arba perdėta globa) – tik dalis traumuojančių įvykių, kuriuos klientai neretai identifikuoja, kalbėdami apie savo sunkumų ištakas. 

3. „Santykiai kaip deguonis“

Vienišumas – vienas stipriausių nerimo bei slegiančios nuotaikos šaltinių. Ir atvirkščiai, glaudus ryšys su antrąja puse arba artimiausiais – vienas stipriausių psichologinių resursų, padedančių susidoroti su emociniais sunkumais. 

4. „Psichologo nuoširdumas – kliento naudai“ 

Tai, kaip jaučiuosi pokalbio metu, ir mano gebėjimas konstruktyviai išsakyti šiuos jausmus (pvz., diskomfortą, jei klientas mane bando nuolat įtikinti, arba susirūpinimą, jei kliento elgesys neigiamai veikia aplinkinius) dažnai padeda klientams realiu laiku identifikuoti savo sunkumų priežastis ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.

 5. „Apie pinigus geriau atvirai“

Biudžetas, skirtas sesijoms su psichologu – nepatogi, bet svarbi tema, kurią būtina aptarti su klientais jau pirmųjų sesijų metu, siekiant geriau suprasti klientų motyvaciją ir sumažinti riziką, susijusią su klientų polinkiu mesti sesijas. 

Jei šios įžvalgos jums artimos ir norite geriau suprasti savo patirtis ar santykius, kviečiu apsvarstyti individualias konsultacijas – tai saugi erdvė atvirai refleksijai ir pokyčiams.

5. Kas yra koučingas ir kuo jis skiriasi nuo psichoterapijos?

Psichologinė pagalba gali turėti įvairias formas – nuo psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos iki kitų struktūruotų saviugdos būdų.

Vieniems žmonėms aktualiausia dirbti su emociniais sunkumais, traumomis ar santykiais, kiti tuo metu ieško aiškumo sprendžiant profesinius ar gyvenimo krypties klausimus, nori augti karjeros, lyderystės ar asmeninio efektyvumo srityse.

Todėl natūralu, kai šalia psichologinių paslaugų vis dažniau minimas ir dar vienas pagalbos sau formatas – koučingas.

Vis dėlto, panašiai kaip kadaise psichoterapija, koučingas Lietuvoje iki šiol vertinamas nevienareikšmiškai. Vieni jį laiko vertinga profesinio ir asmeninio augimo priemone, kiti – skeptiškai sieja su „sėkmės mokytojais“ ar net šarlatanizmu.

Todėl prieš svarstant šią paslaugą verta aiškiau suprasti, kas iš tiesų yra koučingas, kuo jis skiriasi nuo psichologinės pagalbos ir kokiais atvejais gali būti naudingas.

Qoorio platformoje „Vinted“ įkūrėjas Justas Janauskas man uždavė tokį klausimą:

Povilai, koučingas Lietuvoje vis dar turi prastą reputaciją ir dažnai siejamas su sėkmės mokytojais bei šarlatanais. Ar galėtum savais žodžiais paaiškinti, kas yra koučingas, ir, atsižvelgiant į Tavo specializaciją IT srityje, paaiškinti, kaip koučingas gali padėti profesionalui pereiti iš programuotojo į inžinerijos vadovo pareigas?

Kad deramai atsakyčiau į Justo klausimą, panagrinėjau šias temas:

• Kaip matau koučingo reputaciją?

• Kaip apibrėžiu koučingą ir koučingo tikslus?

• Kaip taikau koučingą?

• Kodėl žmonės siekia koučingo paslaugų?

• Kuo vadovui gali būti naudingas koučingas?

Koučingo reputacija

Iš tiesų, Lietuvoje koučingas turi labai spalvingą reputaciją – nuo neigiamos žmonių akyse iki neutralios ar teigiamos tarp vadovų, ypač vidutinio ir aukščiausio lygio.

Tačiau anglakalbėse šalyse koučingo reputacija yra daug pozityvesnė dėl gilesnių šios profesijos šaknų.

Koučingo apibrėžimas

Koučingas yra:

• NE sėkmės konsultacijos, nors kai kurie turtus ir prabangą žadantys žmonės gali vadintis „sėkmės mokytojais“

• NE įgūdžių lavinimas, nors koučingas taip pat remiasi eksperimentavimu ir reflektyviu mąstymu

• NE mentorystė, nors koučingo specialistas dažnai turi profesinės patirties kliento specializacijos srityje (pvz., buvęs vadovas, vedantis koučingo sesijas kitiems vadovams)

• NE terapija, nors koučingas plačiai remiasi psichologijos teorijomis ir terapiniais metodais (pvz., klausymasis, atspindėjimas, grįžtamasis ryšys, eksperimentavimas – dalis tokių metodų)

Koučingas yra savireguliuojanti profesija, „sokratiškas“ mokymasis, pagrįstas įsitvirtinusiomis psichologijos teorijomis ir terapiniais metodais. Pagrindinis koučingo teorijos ir praktikos mokslas yra koučingo psichologija ir pozityvioji psichologija.

Tuo metu koučingo pagrindinė funkcija – padėti psichologiškai ir emociškai funkcionuojantiems žmonėms (asmenims ar grupėms) siekti trumpalaikių ar ilgalaikių tikslų savo interesų srityse. Tai gali būti darbas, karjera, gyvenimas, sveikata ir kt.

Šių tikslų siekiama skatinant klientų mąstymą ir svarstymus jiems rūpimais klausimais.

Koučingo taikymas

Koučingo specialistai savo klientams padeda, užduodami mąstymą skatinančius klausimus, kvestionuodami jų mąstymo modelius ir teikdami grįžtamąjį ryšį.

Priešingai nei tėvų, mokytojų, draugų, gyvenimo ar verslo partnerių, mūsų pagalba yra profesionalesnė ir etiškesnė. Tai reiškia, kad pirmenybę teikiame moksliškai pagrįstoms technikoms ir intervencijoms. Be to, mūsų dėmesio centre yra ne mūsų, o kliento darbotvarkė.

Kartais koučingo specialistai painiojami su treneriais ar konsultantais. Nors visų jų tikslas iš esmės toks pats (padėti klientams tobulėti asmeniniame / profesiniame gyvenime), tačiau koučingo specialistas šio tikslo siekia kitaip.

Priešingai nei treneriai ar konsultantai, kurie dažniausiai teigia, koučingo specialistas klausia ir kviečia klientą patį ieškoti atsakymų į rūpimus klausimus (pvz., užduodamas mąstymą skatinančius klausimus), nes tiki, kad klientas žino / jaučia geriau, kaip ir kokiu tempu įgyti reikiamas žinias. 

Kitaip tariant, koučingo filosofija remiasi idėja, kad klientas yra suaugęs ir atsakingas žmogus, kuris žino geriausiai, kaip išspręsti problemą, patobulinti esamą situaciją ar pasiekti norimą tikslą.

Profesionalaus koučingo specialisto pagrindinė rolė – padėti klientui įsisąmoninti savo poreikius, susidoroti su ribojančiais išgyvenimais ar įsitikinimais ir susikurti veiksmų planą, kaip judėti norimo tikslo link.

Koučingo tikslai

Žmonės naudojasi koučingo paslaugomis dėl tų pačių priežasčių, kurios motyvuoja skaityti knygas, klausyti tinklalaidžių, lankyti seminarus ar stoti į universitetą.

Kitaip tariant, jie nori tapti geresni nei buvo vakar: žinių, efektyvumo, produktyvumo, sąmoningumo, emocinio intelekto ir gerovės prasme.

Vis dėlto galutinis koučingo kaip ugdymo formos tikslas – padėti klientui tapti savo paties koučingo specialistu.

Tik tada, kai žmogus geba įsisąmoninti savo poreikius, savarankiškai susidoroja su jausmais ir nerimu, sugeba pakvestionuoti savo mintis ir prisiima atsakomybę už savo mokymosi procesą, šis jaučiasi atviras priimti kitų žinias ir patirtį mokymų ar konsultacijų metu.

Lyderystės pavyzdys

Kalbant apie Justo pateiktą pavyzdį, natūralu, kad neseniai vadovu tapęs programuotojas turės per labai trumpą laiką nemažai išmokti apie save ir savo rolę.

Kadangi kone kiekvienas strateginis sprendimas yra svarbus, kaina už klaidas tampa daug didesnė nei anksčiau.

Tokiu atveju koučingo sesijos gali padėti sėkmingiau įsivažiuoti į naują kelią. Saugi ir palaikanti erdvė leidžia susidėlioti savo mintis ir jausmus apie svarbius klausimus ir sprendimus.

Be to, įgyti atsparumo spaudimui ir nesėkmėms, kurios vienokiu ar kitokiu mastu naujiems vadovams yra neišvengiamos.

Žinoma, kad koučingo partnerystė veiktų, klientas turi jausti vidinę motyvaciją siekti sėkmės ir gauti reikiamą organizacinę paramą.

Istorijos moralas

Dėl nevieningos koučingo reputacijos daugelis mano, kad koučingas yra apgaulė ir pinigų švaistymas (ilgą laiką taip buvo galvojama apie psichoterapiją ir psichologinį konsultavimą).

Taigi, visiškai natūralu ir pagrįsta abejoti koučingu ir jo veiksmingumu, ypač jei gyvenate šalyje, kurioje ši profesija dar gana nauja ir neįsitvirtinusi.

Aišku, labai tikėtina, kad susidursite su šarlatanais. Vis dėlto dauguma koučingo specialistų aktyviai kelia savo kvalifikaciją, siekdami tokių profesinių organizacijų kaip „ICF“ ir „EMCC“ kredencialų ir kelia savo paslaugų kokybę, mokydamiesi koučingo psichologijos ar psichoterapijos.

Norite pagerinti savo psichologinį funkcionavimą?

Drąsiai kreipkitės individualioms konsultacijoms ar koučingo sesijoms. Kartu galime aiškiau suprasti jūsų situaciją ir rasti būdus, kaip judėti norimų pokyčių link.

---

Kaip išsirinkti tinkamą psichologą ar terapeutą

[1] Young, R. (2019, July 8). How To Find A Coach Who Fits Your Needs. Forbes. https://www.forbes.com/sites/forbescoachescouncil/2019/07/08/how-to-find-a-coach-who-fits-your-needs/?sh=57fd6acb158d

Ar veiksminga nuotolinė psichoterapija? Ką sako moksliniai tyrimai

[2] Watts, S., Marchand, A., Bouchard, S., Gosselin, P., Langlois, F., Belleville, G., & Dugas, M. J. (2020). Telepsychotherapy for generalized anxiety disorder: Impact on the working alliance. Journal of Psychotherapy Integration, 30(2), 208–225. https://doi.org/10.1037/int0000223 

[3] Békés, V., & Aafjes-van Doorn, K. (2020). Psychotherapists’ attitudes toward online therapy during the COVID-19 pandemic. Journal of Psychotherapy Integration, 30(2), 238–247. https://doi.org/10.1037/int0000214 

[4] Stewart, R. W., Orengo-Aguayo, R., Young, J., Wallace, M. M., Cohen, J. A., Mannarino, A. P., & de Arellano, M. A. (2020). Feasibility and effectiveness of a telehealth service delivery model for treating childhood posttraumatic stress: A community-based, open pilot trial of trauma-focused cognitive–behavioral therapy. Journal of Psychotherapy Integration, 30(2), 274–289. https://doi.org/10.1037/int0000225 

[5] Tarlow, K. R., McCord, C. E., Nelon, J. L., & Bernhard, P. A. (2020). Comparing in-person supervision and telesupervision: A multiple baseline single-case study. Journal of Psychotherapy Integration, 30(2), 383–393. https://doi.org/10.1037/int0000210