Koučingo psichologija – tai psichologijos mokslo šaka, tyrinėjantį koučingą kaip psichologinio tobulėjimo formą, skirtą geriau pažinti save ir lengviau pajudėti užsibrėžtų tikslų link.
Koučingo psichologas – tai psichologijos bakalauro ir koučingo psichologijos laipsnį turintis asmuo.
Neretai koučingo psichologai yra akredituoti tarptautinių koučingo asociacijų, pvz., Tarptautinės koučingo federacijos (ICF), Europos mentorystės ir koučingo tarybos (EMCC) arba Britų psichologų asociacijos (BPS).
Skatinti klientų mąstymą ir jausmus šiems rūpimomis temomis bei klausimais.
Mąstymą atskleidžia vartojamų žodžių reikšmės, prieštaravimai, įsitikinimai, pasikartojančios mintys, sąsajos tarp skirtingų minčių ir minčių poveikis jausmams bei elgesiui.
Psichologiškai subalansuotas, neblogai funkciojantis asmuo (arba asmenų grupė), norintis geriau pažinti save ir lengviau pajudėti užsibrėžtų tikslų link.
Noriai dalyvauti procese, t. y. keltis prasmingus tikslus, atvirai dalintis pamąstymais ir išgyvenimais, reflektuoti savo patirtį bei laiku atlikti suderintus pratimus ir užduotis.
Koučingo pokalbis yra ribotos trukmės ir turi aiškų tikslą, kurį, padedamas koučingo specialisto, išsikelia klientas.
Tikslų paskirtis – sutelkti kliento dėmesį į sritį, kurioje šis nori patirti pageidaujamą pokytį.
Psichoterapija padeda pasiekti trumpalaikių arba ilgalaikių pokyčių mąstyme, jausmuose ir elgesyje, kuriuos neretai apriboja įvairūs psichologiniai sunkumai, pvz., depresija, nerimas, asmenybės sutrikimai, psichologinės traumos.
Svarbu pabrėžti, kad į psichoterapeutus kreipiasi ir psichologiškai subalansuoti (neblogai funkcionuojantys) asmenys, norintys sustiprinti savo psichologinę sveikatą.
Tuo metu koučingo specialistams rekomenduojama dirbti tik su psichologiškai subalansuotais klientais, išskyrus tuos atvejus, kai dirbti leidžia psichologinis arba psichoterapinis išsilavinimas bei patirtis.
Psichologinis konsultavimas padeda susidoroti su emociniais bei elgesio sunkumais.
Psichologų klientai paprastai yra krizių ar streso kamuojami asmenys, kuriems yra būtina trumpalaikė emocinė parama ir pagalba, siekiant išvengti ilgalaikių pasekmių sveikatai.
Nors koučinge yra vietos savo jausmams ir elgesiui pažinti, koučingo specialistas nesiima gydyti, guosti ar koreguoti klientų jausenos bei elgsenos.
Mokymų tikslas – lavinti konkrečius įgūdžius.
Mokymų dalyviai įsisavina naujas žinias ar kompetencijas, jas taiko praktiškai, gauna grįžtamąjį ryšį ir tokiu būdu artėja pageidaujamo elgesio link. Taip pat mokymuose nemažai dėmesio skiriama asmeninės patirties analizei bei refleksijai.
Nors patirties analizė ir refleksija yra neatsiejama koučingo proceso dalis, šiuolaikinis koučingas nėra skirtas elgesiui keisti. Elgesys – efektyvaus darbo pasekmė, bet ne siekis.
Mentorystės tikslas – perduoti arba apsikeisti vertingomis žiniomis bei patirtimi.
Pavyzdžiui, mentorius, dalindamasis savo patirtimi ir žiniomis, demonstruoja pašnekovui tinkamą (link sėkmės lydintį) elgesį.
Koučingo specialistas gali pasidalinti savo žiniomis ir patirtimi tuo atveju, kai klientas sutinka arba to pageidauja.